ForumForum  PortalliPortalli  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Franca E madhe

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Rebeli



Numri i postimeve : 19
Join date : 12/04/2008

MesazhTitulli: Franca E madhe   Tue Apr 22, 2008 3:10 pm

Republika Franceze, (frengjisht: République Franēaise) ėshtė shtet i organizuar nga Franca metropolitane. Shteti i qendrės Evropiane, Parisi ėshtė njė vend perendimor dhe anėtar i Bashkimit Evropian (BE).

Franca kufizohet ne veri-lindje me Belgjikėn, Luksemburgun dhe Gjermanin; ne lindje nga Gjermania, Zvicra dhe Italia; ne jug-lindje me detin Mesdhe dhe kryesishtjen me Monakon; ne jug-pernedim me oqeanin Atlantik; dhe ne veri-perendim nga Manēea (Manche) dhe ngushtices tekė Pas de Kalais (Pas de Calais), qe ndan Francen me Anglinė dhe bashkon Manēenė me detin verior.

Franca ėshtė ndėr inciatoret e krijimit tė Bashkimit Evropian, zone e euro-sė dhe hapesires Schengen. Si kėshilltare e OSCE ėshte gjymtyrė e kėshillit sigurimit tė Orgaizatės sė Kombeve Bashkuara, ka ndikuar nė afirmimin e Deklartės pėr tė drejtat e njeriut dhe tė qytetarėve tė nxjerrur nė vitin 1989. Edhe pėr kundėr trazirave tė fundit (2005) ajo merret si shtet qė i rrespekton tė drejtat e njerut.

Pėrndryshe Franca ėshtė antare e disa organizatave tė njohura botėrore ndėr tė cilat ėshtė edhe NATO prej tė cilės ajo ishte tėrhequr nė vitin 1966.
Tabela e pėrmbajtjeve
[fshih]

* 1 Historia
* 2 Politika
* 3 Njėsitė administrative
* 4 Gjeografia
* 5 Ekonomia
* 6 Demografia
* 7 Kultura
o 7.1 Shiko dhe
* 8 Lidhje tė jashtme

[redaktoni] Historia

Artikulli kryesor Historia e Francės

[redaktoni] Politika

Artikulli kryesor Sistemi shtetror

[redaktoni] Njėsitė administrative

Artikulli kryesor: Njėsitė administrative tė Francės

22 régions dhe 96 départements tė Metropolitantit Francezė.
22 régions dhe 96 départements tė Metropolitantit Francezė.

Franca ka 26 njėsi administrative tė nivelit tė lartė tė quajtura "Région" nga tė cilat 22 janė pjesė e Metropolitantit Francezė (njė ėshtė "territor kolektiv" korsikanė; njė ishulli i Korsikės; njė ėshtė si "regjion" gjuhėsorė) dhe katėr njėsi janė si njėsi "territoriale detare". Kėto njėsi ndahen mė tutje nė njėsi mė tė vogla tė quajtura "département". Departamentet janė tė shifruara (shumica sipas ABC-sė) dhe shifrat pėrdoren nė raste si p.sh.: kodi postar apo tabelat e automjeteve.

Departamentet ndahen nė 342 njėsi mė tė vogla tė quajtura arodisements (org.:arrondissements), mirėpo nė kėtė nivel nuk ka kuvende dhe shumica shėrbejnė pėr kryerjen e punėve administrative. Arodisementet ndahen mė tuje nė 4,035 kantone (org.:Canton) njėsi edhe mė tė vogla, por edhe kėto nuk kanė kuvende por shėrbejnė pėr organizimin administrative si p.sh.: ofrimin e shėrbimit gjatė zgjedhjeve tė lira. Pėrfundimisht arodisementet ndahen nė 36,682 komuna (org.:Commune), njėsi qė kanė kuvendin zgjedhorė.

Régiones, départements, dhe communes janė tė njohura si "bashkėsi territoriale" (org.:collectivités territoriales) qė nėnkuptojnė njėsi me asamblenė lokale si dhe ekzekutivin pėrderisa nė anėn tjetėr arrondissements dhe cantonsjanė mė tepėr pėr ēėshtje administrative.

[redaktoni] Gjeografia

Artikulli kryesor: Gjeografia e Francės

Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Francės ėshtė 547,030 km2 duke lėnė anash viset tjera nėn administrimin e saj, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 46 00 V, 2 00 L dhe 545,630 km 2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 1,400 km 2 ujė. Vija bregdetare e Francės ėshtė 3,427 km e gjatė.

Klima e Francės nė pėrgjithėsi ėshtė me dimėr tė ftohtė dhe verė tė butė por kjo nuk vlen pėr viset ė bregdetin e Mesdheut ku dimėni ėshtė i butė dhe vera e nxehtė.

Pjesa mė e madhe e relievit nė veri dhe perėndim e pėrbėjnė terrenet e rrafshėta dhe malet e ulėta, pjesa tjetėr jugore pėrshkruhet nga Pirenenjte dhe ajo lindore nga Alpet e larta. Pika mė e ultė e relievit gjendet nėn nivelin pėrgjatė lumit Rėne (ang. Rohne) (-2m) dhe ajo mė e lara nė lartėsi mbidetare prej 4,807 metrave nė qafėn malore Mont Blank (ang. Mont Blanc).

[redaktoni] Ekonomia

Artikulli kryesor Ekonomia e Francės

Franca deri me vitin 2005 zinte vendin e 5-tė si fuqi ekonomike botėrore, pas Shtetev te Amerikes, Japonis, Gjermanis, dhe Anglise me PIB nga 1744,4 miliarda dollar. Kjo ngritje ėshtė aferm ( shqyje me 2.8%)nga ajo te Anglise (1795 miliarda dollar), renditja ndrrohet sipas pėrqindjev ndėrmjet dollarve, eurove, dhe livre-es sterling. Megjithatė pozita e saj euvropjane pėr PIB nepėr banoret ėshtė vetem e 9-ta mbi 15 sipas Eurostat, organa zyrtare e statistikėve europjane. Ajo ėshtė e 4-ta eksportuese mondiale, e dyta pėr shėrbime e prodhim bujqėsor dhe prodhim bujqesore ushqimtar. Eshte e para adrese turistike boterore.

Ekonomia franēeze ėshtė kryesisht nje ekonomi nga sherbimi. Sektori i periudhės sė tretė permban 72% nga popullata aktive, kurse sektori i par (bujqesi, peshkim) perfaqeson ma shum se 4% dhe sektori i dyte (industri) 24%. Perqindjet papunėsi kan perparu me 0.9% ne janar 2005 pėr ndertim me 2,716 miliona paditės pune=(10%). Ajo papunsi strukturale ėshtė nje ma e madhe ne Evrop.

[redaktoni] Demografia

Artikulli kryesor: Demografia e Francės

Piramida e popullsisė sė Francės
Piramida e popullsisė sė Francės

Franca sipas regjistrimit tė popullsisė sė vitit 2003 ka pasur gjithėsej 60.180.529 banorė, me dendėsi mesatare pėr km2 110 banorė. Radhitet nė vedin e 20 –tė nė botė. Ndėrsa nė vendin e 47 –tė pėr nga sipėrfaqja me 547.030 km² Tri e katėrta e popullsisė sė Francės jeton nė qytete.. Pjesa dėrmuese e popullsisė janė francezė. Por ekzistojnė edhe pakicat si: Flamanėt,Bretanjėt,Baskėt,Katalonėt,Korzakėt . Nuk ka shėnime pėr pakicat sepse ky term nė Francė pothuajse ėshtė i panjohur. Pakicat me kalimin e kohės pothuajse krejtėsisht janė asimiluar. Vonė nėn presionin e Unionit Euroopian Franaca iu ka kushtuar vemendje mė tė madhe pakicave kombėtare dhe etnike..

Gjuhė zyrtare ėshtė frengjishtja, por ekzistojnė disa gjuhė lokale si gjuha baske, bretonje,katalone,flamane,gjermane etj. Kėto gjuhė vonė qeveria i ka leju tė pėrdoren. Megjithėate gjuha frenge mbetet gjuhė e vetme zyrtare. Katolicizmi ėshtė religjioni kryesorė nė francė. Mbi 80% e popullsisė dekklarohen si katolik.

Islamizmi nė Francė me tė madhe ėshtė duke u rritur me ardhjen e emigratėve nga vendet islamike. Sot rreth 5% e populsisė deklarohen se i pėrkasin religjonit islam. Proteant janė vetėm 2 % e popullsisė. Ndėrsa ebrej janė gjithėsejt 1% e popullsisė sė Francės.

[redaktoni] Kultura

Artikulli kryesor: Kultura e Francės

[redaktoni] Shiko dhe

Shoqatat kulturore shqiptare nė Francė:

* Shoqata kulturore: "Rugova", (Lyon)
* Shoqata kulturore: "Iliria", (Lion)

[redaktoni] Lidhje tė jashtme
Nė Wikimedia Commons gjeni mė shumė nė kategorinė:
Franca
Nė Wikimedia Commons gjeni mė shumė nė artikullin:
Franca


* Qeveria :
* Kryetari :
* Parlamenti :
* Ministria :
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Franca E madhe
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Shkencat | Natyrore :: Historia-
Kėrce tek: